| Ši met rugsjo 21–23 dienomis Kroatijos sostinje Zagrebe vyko metinis nacionalini delegat universitetinei sielovadai susitikimas. Šis susitikimas buvo pirmas, pasikeitus CCEE (Europos Vyskup Konferencijos Tarybos) sekretoriatui ir vairioms komisijoms. Susitikime dalyvavo delegatai i vis Europos valstybi. Konferencij telegrama pasveiko popieius Benediktas XVI, susitikime dalyvavo Zagrebo kardinolas J. Em. Josef Bozani. Praneimus skait CCEE delegatas universitetinei sielovadai vyskupas J. E. Marek Jedraszewski, CCEE antrasis sekretorius kun. dr. Ferenc Janka, Europos universitetins sielovados komiteto vadovas i Romos mons. Lorenzo Leuzzi, Saleziei universiteto Romoje profesorius Enrico dal Covolo. Konferencijoje taip pat buvo pasidalinta spdiais ir ateities perspektyvomis po 2007 m. birelio mn. Romoje vykusio universiteto dstytoj kongreso: kaip toliau gerinti akademin sielovad universitetuose.
Apibendrinant vis pranej mintis, pasidalytus spdius ir nubrtas ateities gaires galima teigti, kad Europos universitet misija yra i: 1) iekojimas ir tyrinjimas, 2) misija mokyti, 3) tarnyst vietinei ir tarptautinei bendruomenei. Pagrindin io laikmeio universitet problema, velgiant Banyios akimis, yra ta, kad vykdant mokymo misij nebelieka vietos didiesiems mogaus egzistenciniams klausimams sprsti. Gana danai universitetai apsiriboja tik tyrinjimo vykdymu. Tuomi utenka sitikinti paanalizavus bet kurio universiteto metin biudet, t.y. pinig srauto paskirstym. Jie daniausiai bna panaudojami pastatams statyti, naujiems kompiuteriams sigyti, laboratorijoms kurti ir t.t. Labai maa dalis l investuojama mogaus ugdym, jo kultrinio lygmens bei humanikumo puoseljim. Taigi, ikyla klausimas – ar universitet misija yra ugdyti tik siauros specializacijos specialist, ar suteikti jam plat ir solid tiek profesin, bet ypatingai bendramogik kultrin isilavinim. Nuo universitet misijos vykdymo kokybs ir lygmens didia dalimi priklauso ir bendras visuomens kultros lygmuo. Pavyzdiui, - neutenka, kad baigs studijas asmuo visk inos apie savo siaur srit (pvz. stomatologij ar laiv ininerij) bet jei nebus girdjs nieko apie Hgel ar Erazm i Roterdamo, apie Mikelandel ar Rafael, tai vargu ar j galima laikyti baigusiu auktj moksl ir isilavinusiu absolventu.
Mokslinis painimas niekada nebna neutralus, jis visada yra susietas su klausimu apie prasm ir apie ties. Tiesos paiekos nebna abstrakios, be asmenikos ir gana konkreios. Banyia gali padti universitetams ugdyti mog pasilydama kartu sprsti didiuosius egzistencinius klausimus, kuri galutinis tiesos pagrindas randamas Dievuje. Mokslinis painimas danai apsiriboja, - teologine kalba kalbant, - tik krinijos tyrinjimu, umirdamas ir atpirkimo plotm. Pasaulis ir mogus yra ne tik sukurti, bet ir atpirkti. Taigi, moksliniame painime turt bti vietos ir tikjimo tiesoms aptarti: kas yra galutinis tiriamos tikrovs pagrindas, koks yra mogaus paaukimas, kokia gyvenimo prasm, koki vert turi etika, kur yra riba tarp grio ir blogio ir panaiai. Tikjimas nebna tik asmeninis ar privatus reikalas. Jis yra bendruomeninis dalykas. Btina integruoti atskir moksl tiesas visum, kad studentas bei dstytojas susidaryt piln vaizd apie mog ir pasaul. Pavyzdiui jeigu medikas irt mog tik kaip „materijos rinkin“ ir nieko neimanyt apie dvasin jo pasaul, tai vargu ar galt baigs studijas gydyti mones. Taigi, Dievo, kaip viso mokslinio iekojimo horizonto praradimas bei dvasinio pasaulio vertybi nuvertinimas veda prie paties mogaus numoginimo. Yra aiku, kad mogus gali kurti savo gyvenim ir ateit be Dievo, taiau i kryba ankiau ar vliau atsigr prie pat mog.
Europos universitetuose pastebimas student siekis kuo greiiau gyti diplom, nesvarbu kok, kad kuo greiiau bt galima usidirbti pinig „ia ir dabar“, „greitai“. Tas skubjimas gyventi veda prie vartotojikumo vietoj krybikumo, kuriam neatsispiria ir universitetai. Jeigu pastebimas koks nors laikinas poreikis vienai ar kitai specialybei, tai i karto kuriamos studij programos, kad pritraukti student. Tokiu bd universitetai iduoda/praranda savo originalij misij autentikos tiesos apie Diev, mog ir pasaul paiekoms ir pasiduoda mokslo komercijai. Tada universitetas tampa kaip verslo institucija, siekianti kuo didesnio pelno.
Krikionyb gali pasilyti universitetams iekoti gyvenimo prasms, nes turi k pasakyti apie kultr, apie moksl, apie gyvenim ir mirt. Šiandienos Europos politiniame ir socialiniame gyvenime yra pastebimos tendencijos mginti „udaryti“ tikjim pasaulietikos etnokultros ar folkloro rmus, taip bandant ibraukti pranaikumo dimensij i krikionybs esms. Taip pat pamau Europ ateina islamas, kuris yra (bent i pirmo vilgsnio) labiau stipresnis, labiau fanatikesnis, labiau uangauotas. Taiau Europos aknys nra islamikos, bet krikionikos. Popieius Benediktas XVI pabria, kad ignoruojant fakt Europos ateitis tampa paeista. Todl Europos politikai, o tame tarpe ir universitetai, turt padti Banyiai, kad bt isaugotas vis bendras kultrinis paveldas ir ateitis. Neutenka pliuralistinje (globalizuotoje) visuomenje akcentuoti tolerancij kaip absoliui visuomeninio gyvenimo vertyb, bet btina aikiai pasakyti kas yra tiesa, o kas yra melas, kas yra vertyb, o kas yra klaida, kas padeda kurti gyvenim, o kas j naikina. Krikionybei absoliuti vertyb yra meil, vis pirma meil tiesai.
Modernusis mokslas gali pateikti dideli atradim, bet vargu ar i ties pasitarnaus mogaus, kaip asmens, orumo puoseljimui, jei ignoruosime dvasin mogaus dimensij, nekabsime apie btinyb ugdyti jo siel. Ar iuolaikiniai Europos universitetai, neturintys ar turintys menkus krikionikuosius pagrindus, gali mog ivaduoti nuo vairi baimi, kurias lemia spartjantis gyvenimo tempas ir jo paties rankomis sukurt grybi keliama grsm. Be abejo, krikionikosios vertybs, puoseltos pirmj universitet, gali suvelninti nerim dl to, kad modernios technologijos, vis tobuljanti technika niekada nebus svarbiau u pat mog. Krikionikasis Europos universitet paveldas gali padti ugdyti humanik visuomen. Juk universitetas yra ta institucija, kurioje gimsta intelektuali asmenyb, ugdysianti ateities kart. Taigi, kokias vertybes puosels jaunoji karta, tokia bus ir visuomen. Todl ypa svarbu, kad universitetuose iandien bt kuriama krikionikojo ugdymo terp, palengvinanti grimo prie bendrj ir krikionikj vertybi proces, padedanti suvokti asmens orumo svarb visuomenei.
Susitikimo rengjai prane, kad Europos universitetins sielovados artimiausiuose planuose yra siekis 2009 metais surengti Europos student susitikim. 2010 m. pasibaigia taip vadinamo „Bolonijos proceso“ gyvendinimo laikas, ia proga bus organizuojamas Europos dstytoj susitikimas. I artimesni dat verta paminti, kad 2008 m. kovo 1 d. bus veniama IV Europos universitet dien tema „Europos ir Amerikos vaidmuo kuriant meils civilizacij“.
Sekantis nacionalini delegat susitikimas vyks kit met rugsjo mn. Bucharete (Rumunija).
Kun. doc. dr. Arvydas Ramonas, nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
|